- pusmigis
- pùsmigis, -ė adj. (1) KII234, Všk; Blv žr. 2 pusmiegis: Pusmigis sapnavau vikingus, kad mus užpuolę Mš. Visą naktį išbuvau pusmigis rš. Būdavo, atsikeli pùsmigis ir eini prie darbo Sb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.